Katinas, kuris vaikšto (ne) vienas.

Dabar parašysiu apie katinų gyvenimą. Jie man yra labai keisti ir nesuprantami gyvūnai. Juos labai sunku perprasti, na panašiai kaip ir moteris.:))

Jau turbūt supratote, kad pirmiausiai sulauksite informacijos apie istoriją.

Grakščios ir paslaptingos katės kankina ne tik tuos, kurie su jomis dalijasi sofa, bet ir mokslininkus, bandančius išsiaiškinti jų kilmę ir evoliuciją. Iš ko išsivystė dabartinė katinių šeima? Kodėl ir kada jos paliko savo namus ir persikėlė į kitus žemynus? Kiek iš tikrųjų yra rūšių ir kurios iš jų artimai susijusios?

Dažniausiai specialistai sutinka, kad katinių (Felidae) šeimą sudaro 37 rūšys, tačiau kartu siūlo daugybę klasifikacijos schemų, jungiančių kačių rūšis į 2 ar net 23 gentis. Kas gi galėtų pasiginčyti? Juk vienos rūšies gyvūnai labai panašūs į kitos rūšies. Juolab jos visos ir atrodo kaip didelės, vidutinio didumo ir mažos katės. Atskirti liūto kaukolę nuo tigro gali būti sudėtinga netgi specialistui, be to, ir pastarųjų dešimtmečių genetinių tyrimų duomenys nepadėjo tiksliau klasifikuoti.

Katė, naminė katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis žinduolis, laukinės katės porūšis. Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e. prijaukintų laukinių kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas.

Katė yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba dresuojamas) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti).

Senovės Egipte laikytos šventomis, – jų deivė – Basta, – naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo 1390 metų (Kernavėje). Naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvendamos laisvėje, besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.

Katės laikomos ne tik kaip naminiai gyvūnai, atliekantys graužikų naikinimo funkciją, bet ir kaip augintiniai namuose. Yra daugybė kačių veislių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, kailiu, kai kurios veislės yra beveik be kailio arba be uodegos.

Papasakosiu plačiau apie bambino kačių veislę. 

Bambino- pati keisčiausia veislė pasaulyje, savo genofonde apvienyjusi egzotišką pliko sfinkso žavesį ir jaudinantį trumpakojo bambino betarpiškumą.

Bambino – planinis Kanados sfinkso (pakankamai stambios katės, kurių išskirtinis bruožas iš pažiūros visiškas plikumas) ir Mančkino (nedidelės katės itin trumpomis kojyėmis – katė-taksas). Pageidaujamas tokio kryžminimo rezultatas yra beplaukė trumpakojė , tvirto raumeningo kūno sudėjimo katė, pasižyminti švelnumu ir tuo pat metu labai dideliu judrumu.

Bambino- iš sfinkso paveldėjo aukšta intelektą ir komunikabilumą. Iš mančkinų neįtikėtiną apsukrumą (mažas dydis nevaržo jų judesių) ir žaismingumą. Jie labai geranoriški ir draugiški, visiškai neturintys
agresijos, kaip šunys ištikimi savo šeiminkui. Amerikoje atsitiktiniai sfikso ir mančkino hibridai kartas nuo
karto atsirasdavo veislynuose, kurių veisimo programose dalyvavo abieju veislių atstovai. Bet tik tuomet kai toks hibridas pateko pas Stephanie ir Pat Osborne (HolyMoly Cattery), prasidėjo planinis darbas kuriant naują Bambino veislę. Stephanie ir Pat Osborne laikomi Bambino veislės pradininkai Amerikoje. Jie atliko didelį darbą tyrinėjant jų sveikatą ir gyvybingumą šių nuostabių trumpakojų beplaukių kačių. Stephanie pastangų dėka Bambino veislė užregistruota Rare and Exotic Feline Registry (REFR) ir pripažinta kaip nauja eksperimentinė veislė The International Cat Assotiation (TICA) 2006 metais.Rusijoje Bambino pradininkais laikomi Mairija Černova (BabyMoon Cattery) kuruojant Elenai Černovai (WCA Nica Center prezidentė,
kuratorė Sphynx Center Grand Oray). Priešingai nei amerikos veisėjai, kurie naudoja atsitiktinius Sfinkso ir Mančkino kryžminimo rezultatus, Sphynx Center Grand Oray nuo pat pradžių iškėlė sau tikslą – gauti katę, atirinkančia tam tikrus reikalavimus, tokią kaip kad mes šiandien matome Bambino.

Unikali išvaizda derinyje su švelniu ir itin meiliu charakteriu daro Bambino norimu „vaiku“ kiekvienuose namuose.

Bambino standartas.

Galva: Vidutinio dydžio, truputi užapvalintais galais, truputi ilgesnė nei platesnė, su trumpais, tvirtu, išraiškingu ir apvalainu snukučiu bei išsikišusiais skruostikauliais. Profilis su perėjimu nuo švelnaus iki vidutionio.Smakras stiprus, masyvus, vienoje linijoje su nosies galiuku ir taip uzbaigiantis snukio kvadratą. Kaklas vidutinio ilgumo, raumeningas.

Ausys: Efektingos, nuo didelių iki labai didelių, plačios prie pagrindo, auktštai stovinčios šiek tiek pasvirusios į priekį. Leidžiamas nedidelis plaukuotumas išorinėje ir lengvas pūkelis vidinėje ausies kriauklės dalyje ties krašteliu.

Akys:  Didelės, migdolo formos, išsidesčiusios nedideliu kampu. Atstumas tarp akių yra truputi platesnis nei akies plotis. Akių spalva turi derėti su odos spalva.

Kūnas:  Vidutinio dydžio, raumeningas, tvirtas, ovalios formos, šiek tiek ištemptas su apvalainu pilvuku. Krutinkaulis platus, masyvus.

Kojos:  Galūnės labai trumpos, bet tuo pat metu tvirto sportiško stoto. Dėl plataus krūtinkaulio priekinės kojos turi būti nutolusios viena nuo kitos, galinės kojos šiek tiek ilgesnės už priekines. Padai yra ovalūs ir su ilgais pirštais (beždžionių pirštais).

Uodega:  Uodega ilga, lanksti, siaurejanti į galą, plika Plaukų kuokštas uodegos gale yra toleruojamas (liūto uodega).

Kailis:  Iš pažiūros plika, tačiau oda turi nedideli nepastebimą pūką, ji panaši i vaiko odą, švelni ir karšta prilietus. Raukšlės ant kaktos, kaklo ir galūnių. Ypatingai daug jų ant galūnių. Snukis ir galūnes gali būti kiek labiau padengtos pūku ar trumpu plaukeliu.

Spalvos: Pripažįstamos visos spalvos. Akų spalva turiderėti prie kūno.

Trūkumai: Per daug lengvas ar silpnas kūno sudėjimaslaikomas dideliu trūkumu.